www.margarita.lt daug rašė apie Margaritos mokykloje vykusius virtualaus mokymosi aplinkos „Moodle“ mokymus, vykdant ERASMUS+ programos bendrojo ugdymo sektoriaus tarpmokyklinės strateginės partnerystės projektą „Closing the Gap in ICT“. Nusprendėme apžvelgti, ką svečiai iš 7 Europos šalių mano apie projektą, mūsų mokyklą, miestą ir šalį.

Visi – tiek į Panevėžį atvykę mokytojai, tiek mokiniai pabrėžė tokių projektų svarbą ir naudą. Priminsime, kad šio projekto organizatoriai – vokiečiai, pasikvietę į partnerius kitų šalių mokyklas, tuo pačiu – ir mus.

Vokietijos delegacijos vadovas Torsten Schumacher tvirtina, kad projektas svarbus profesinio mokymosi programų suderinimui Europos šalyse.

“Mokiniams, mokytojams labai naudinga vieni kitus pažinti, pasidalinti patirtimi, perimti naudingus mokymosi metodus”, – sako T.Schumacher.

Turkijos mokyklos mokytoja Ganime Filiz Bilici mano, kad “Moodle” mokymosi aplinka – puiki galimybė tobulinti e-mokymosi gebėjimus.

Na, o mokytojui iš Bulgarijos Aleksander Bozakov itin patiko labai geras Margaritos mokyklos organizacinis darbas.

Visi mokiniai projektą taip pat pat vertino kaip labai naudingą savo mokymosi procesui, siekiant įgyti profesiją ir lipti karjeros laiptais.

Žinoma, visiems buvo gera surasti naujų draugų, pabendrauti su bendraamžiais iš svetur.

Italas  Francesco Accolla įsitikinęs, kad pavyko sumažinti skirtumus tarp įvairių šalių mokinių mokymosi metodų ir kultūrų.

Projekto metu pasiūlytos mokymosi temos itin patiko lenkei Wiktoria Berdys ir italei Alicemaria Caporale – mokymosi patirtis joms pasirodė įdomios ir naudingos, leidžiančios praturtinti žinių bagažą.

Švedas Oskar Eklof džiaugėsi galimybe susipažinti su Europos mokiniais, palyginti savo ir kitų šalių matematikos mokymosi metodus.

Tiesa, buvo ir atsiliepimų, kurie leis Margaritos mokyklai šiek tiek pasitempti, organizuojant kitus tarptautinius projektus. Pavyzdžiui, pedantiškieji vokiečiai Lukas Effert, Marian Grope ir Robin Sokola teigė, kad iš esmės projektas buvo puikus, tačiau kai kada pasigedo griežto planavimo, dėl kurio teko per daug laiko praleisti restoranuose ir kitose vietose. Be to, vokiečiams užkliuvo, kad kai kurie projekto dalyviai – tiek mokytojai, tiek mokiniai – nekalba angliškai.

Ką gi, tai irgi yra Europos kultūrų skirtumai, kuriuos visiems pravartu pažinti: pietiečiams paprastai viskas būna puiku, o šiaurinių šalių gyventojai emociškai ramesni, todėl griežčiau vertina įvykius.

Margaritos mokykla – svetinga, moderni, didelė ir… maža

Apie Margaritos mokyklą kone visi svečiai atsiliepė vienareikšmiai – mokytojai ir mokiniai svetingi, geranoriški, visi linkę padėti.

Mokytojai A.Bozakov, rumunė Carmen Epure ir kiti gyrė mūsų mokytojus, mokyklos vadovus.

“Nuostabi organizacija, modernios profesijos, klasės, nuostabūs mokytojai ir direktorius. Didelį įspūdį padarė komandinis organizatorių darbas”, – sako italė Maria Di Stefano.

Lenkė Małgorzata Lekki teigia, kad Margaritos mokykla labai moderni ir apsirūpinusi.

Mokytojui iš Vokietijos T.Schumacher Margarita padarė inovatyvios mokyklos įspūdį. Patiko dekoracijos, mokytojai. Bulgarei Fotinka Vargova taip pat krito į akis mokyklos interjero apipavidalinimas, gera organizacija ir puikūs mokytojai.

Svečiams mokiniams Margaritos mokyklos bendruomenė įsimins mandagumu ir paslaugumu.

Tiesa, įspūdžiai parodo ir skirtingų šalių mokyklų galimybių skirtumus. Pavyzdžiui, švedas Milton Botvidsson sako, kad “viskas buvo okay”, bet subtiliai pastebi, kad Margarita skiriasi nuo mokyklų Švedijoje.

Italei Alicemaria Caporale Margarita pasirodė švari, patogi ir didelė, o vokiečiui Lukas Effert – labia maža ir sena, bet su geromis techninėmis galimybėmis.

Italė Giuliana Giliberto išgyrė mūsų paslaugius mokinius ir mokytojus.

“Be jų tikrai nebūtų buvę taip gera”, – sake ji.

Panevėžys – mažas, jaukus ir šaltas

Apie Panevėžį Margaritos svečiai taip pat išsivežė gerus įspūdžius.

“Miestas mažas, tačiau ramus ir jaukus. Bet koks šaltas!” – rudeninį orą prisimena pietiečiai turkai Yavuz Arslan ir Ganime Filiz Bilici. Jiems labai patiko Panevėžio gamta ir istorija.

Lenkas Krzysztof Bak mūsų miestą prisimins kaip modernų, besivystantį miestą su maloniais žmonėmis ir gražia aplinka. Na, o rumunei Carmen Epure padarė įspūdį Panevėžio tvarka ir švara.

T.Schumacher pastebėjo, kad miestas kenčia nuo emigracijos, tačiau vokietis įsitikinęs, kad Panevėžys turi puikias galimybes ateity.

Mokiniams bulgarams ir italams taip pat buvo šalta, tačiau vėlgi jiems įstrigo gamtos, žalumos grožis. Bevaikštant gatvėse ir bandant bendrauti su panevėžiečiais, svečiai pasigedo žmonių, kalbančių angliškai.

Lenkė Wiktoria Berdys ir rumunė Ferastraoaru Denisa gyrė miestiečių svetingumą ir geranoriškumą, žavėjosi Panevėžio žaluma.

Švedui Oskar Eklof Panevėžys pasirodė gražus, bet šiek tiek nuobodokas, tačiau jam į atmintį įstrigo puikus maistas. Apie maisto gerą kokybę kalbėjo ir vokietis Robin Sokola. Tačiau jis nurodė ir didelę Lietuvos maisto įstaigų bėdą – dauguma padavėjų nekalba angliškai.

Lietuva išsiskiria savo kultūra, istorija ir gamta

Kaip www.margarita.lt jau rašė, Margaritos mokykla stengėsi svečiams parodyti ir kuo daugiau Lietuvos: projekto dalyviai apsilankė Vilniuje, Trakuose, Pakruojo dvare, Šauliuose, Kryžių kalne.

K.Bak nuomone, Lietuva atsikratė komunizmo palikimo ir dabar yra pilnaverte Europos bendrijos narė.

Italui Ganime Filiz Bilici didelį įspūdį paliko išskirtinė Lietuvos kultūra, jis susižavėjo Vilniumi ir šalies istorija.

Na, o pastarojo mokytojo žemietei M.Di Stefano žavesį sukėlė Lietuvos žaluma ir miškai. Kaip tikra menininkė ji kalbėjo apie žadą atimančius rudens spalvų šiltus šešėlius, auksinius medžius.

Lenkė Małgorzata Lekki prisiminė turtingą Lietuvos istoriją. Įdomi mūsų šalies istorija, gamtos grožis, architektūra  į atmintį įstrigo italui Francesco Accolla ir bulgarei Atanaska Bachvarova.

„Lietuva labai graži – tiek daug gamtos, visur žalia žalia. Man tai tikrai nuostabu. Tačiau miestuose apstu paminklų ir šiuolaikinių technologijų pastatų“, – savo įspūdžius pasakoja lenkė W.Berdys.

Švedas Milton Botvidsson susižavėjo sostine Vilniumi, o viešniai iš Rumunijos Ferastraoaru Denisa labai patiko lietuvaičių nuoširdumas.

„Lietuvoje daug nuostabių vietų, tačiau pamatėme ir dar nesutvarkytų, aptriušusių pastatų, gatvių“, – sako vokiečiai L.Effert ir R.Sokola, pastebėję ir bėdą dėl turtingųjų ir skurdžiųjų lietuvių atskirties.

Švedas O.Eklof mano, kad Vilnius – puikus miestas, tačiau likusiai šalies daliai dar reikėtų atsinaujinti.

Tuo tarpu lenkas Filip Gawrys ir rumunė Alexandra Elena Mihai žavėjosi Lietuvos grožiu, įdomia istorija, o italė Giuliana Giliberto neabejojo, kad į mūsų šalį grįš dar kartą.

www.margarita.lt