Panevėžys vadinamas pramonės miestu, tačiau moksleivių ir studentų pasirinkimai ne visada atliepia verslo ir valdžios poreikius. Nors pastaraisiais metais itin akcentuojama, kad didžiausias įsidarbinimo perspektyvas Aukštaitijos sostinėje turi įgijusieji amatą, jaunimas į profesines mokyklas vis tiek nesiveržia.
Nijolė Grybauskienė
Panevėžyje šios švietimo įstaigos dar tikisi iki rugsėjo tuščius suolus užpildyti neįstojusiaisiais į aukštąsias mokyklas.
Panevėžio Margaritos Rimkevičaitės paslaugų ir verslo mokyklos direktoriaus pavaduotoja Nijolė Grybauskienė neslėpė, kad šiemet per pirmąjį priėmimą nesurinkta tiek moksleivių, kiek planuota. Tiesa, iki rugsėjo 3-iosios, kada baigsis priėmimas į profesines mokyklas, dar laiko yra, tad didelė galimybė sulaukti tiek pirmakursių, kaip ir praėjusiais metais. Juolab kad jau dabar jaučiamas itin didelis stojančiųjų suaktyvėjimas. „Grupės gana greitai pildosi baigusiaisiais dvylika klasių. Gal šie jaunuoliai neįstojo į universitetus, gal jiems per brangu išvykti mokytis į Vilnių ar Kauną, o gal tiesiog neturėjo galimybių paduoti dokumentų, nes buvo išvykę padirbėti į užsienį“, – svarsto N. Grybauskienė.
Aukštųjų absolventams duris užvėrė
Šiemet M. Rimkevičaitės paslaugų ir verslo mokykloje populiariausios specialybės – multimedijos paslaugų teikėjo, apskaitininko-kasininko, sporto klubo veiklos organizatoriaus, siuvėjo, prekybos įmonių vadybininko padėjėjo. Beveik 90 proc. siūlomų programų yra modulinės – skirtingai nei anksčiau, kai vienu metu buvo mokoma keletą dalykų, modulinėse programose moksleiviai nesiblaško, vienu metu mokosi tik vieno dalyko ir tik jį baigę eina prie kitų.
Tiesa, keletas programų nesudomino stojančiųjų, tad teko jas uždaryti po pagrindinio priėmimo – vizualinės reklamos gamintojų, padavėjų-barmenų programa. Virėjų po dešimt klasių mokykla surinko didelę grupę ir dar būtų norinčiųjų, bet baigusiesiems 12 klasių pasiūlyta konditerių programa nebuvo populiari. Beje, durys liko užvertos turintiesiems aukštojo mokslo diplomą. Mat nuo šių mokslo metų suaugusieji nemokamai gali mokytis tik tęstinėse profesinėse studijose, kurių mokykla nevykdo.
„Ankstesni metai, kai galėjo stoti ir baigusieji universitetus bei kolegijas, parodė, kad profesinės mokyklos reikalingos. Pernai kai kuriose mūsų specialybėse net 60 proc. studentų sudarė universitetų ir kolegijų absolventai. Universitetinis išsilavinimas duoda bendrą išprusimą, o profesinis suteikia konkrečius gebėjimus, kuriuos galima pritaikyti darbo rinkoje ir iš to valgyti duoną. Deja, šiemet tokie žmonės gali mokytis tik tęstinėse studijose, kurių neorganizuojame, bet vėliau galvosime apie tai“, – sakė N. Grybauskienė.
Tiesiausias kelias į karjerą
Pavaduotojos teigimu, tam, kad nedidelė dalis moksleivių po dešimt klasių ateina į profesines mokyklas, įtakos turi ir tai, jog baigusieji aštuonias klases dažniausiai renkasi gimnazijas. Tik rajonuose dar liko dešimtmečių mokyklų, kurias baigę jaunuoliai dažniausiai renkasi profesinį mokslą. Todėl nemažą dalį moksleivių sudaro Kupiškio, Biržų, Pasvalio, Ukmergės, Panevėžio rajonų gyventojai.
Tiesa, pastebima, kad vis dažniau profesinės mokyklos duris praveria prieš kelerius metus baigusieji dvylika klasių ir jau spėjusieji įgyti darbo patirties. Nors vis dar gajus mitas, kad profesines mokyklas renkasi kitur neįstojusieji, šis požiūris keičiasi. Prie to didele dalimi prisideda profesinių mokyklų atnaujintos mokymo bazės – šiuolaikiškos, modernios ir aprūpintos visa reikalinga technika.
„Trūkstant darbo jėgos, įmonės priima visus, net neturinčius jokios profesijos, patys pamoko darbo vietoje. Tačiau neturintį kvalifikacijos žmogų daug lengviau atleisti, jo mažesnės karjeros galimybės bei darbo perspektyvos. Todėl nemažai tokių darbuotojų grįžta mokytis ir įgyti profesiją, pradeda kitaip vertinti išsilavinimą“, – pastebi N. Grybauskienė. Įgijus profesinį išsilavinimą gerokai išauga įsidarbinimo galimybės.
2016 m. rezultatai rodo, kad 61 proc. M. Rimkevičaitės paslaugų ir verslo mokyklos absolventų įsidarbino, 21 proc. tęsia mokymąsi profesinėse ar aukštosiose mokyklose. Dalis jaunų žmonių išvyksta gyventi ir dirbti į užsienį. Mokyklos turimais duomenimis, 62 proc. jos absolventų dirba pagal įgytą kvalifikaciją. „Įsidarbinimo galimybės priklauso tik nuo pačių noro dirbti. Darbdaviai būsimus specialistus graibsto jau mokyklos suole, ypač trečiame kurse. Į Darbo biržą eina tik tie, kurie nenori dirbti“, – teigė pavaduotoja.
Pasak mokyklos direktoriaus Tautvydo Anilionio, profesinis mokymas – tiesiausias kelias į karjerą, tik ne visi dar tokią galimybę tinkamai įvertino.
„Profesinis mokymas patrauklus jauniems žmonėms, nes tai geriausias kelias galvojant apie karjeros galimybes. Tikimės, kad iki rugsėjo sulauksime gerokai daugiau stojančiųjų, bet neturiu vilties, kad pasieksime tokius rodiklius, kokie buvo prieš penketą metų – vaikų mažėja visame mieste“, – sakė T. Anilionis.
