Prieš didžiausius Lietuvos Valstybės atkūrimo šimtmečiui skirtus renginius šalyje ir Panevėžyje, Valstybės atkūrimo 100 metų sukaktį trečiadienį pradėjo švęsti Margaritos mokyklos bendruomenė.

Iš pat ryto netradicinėse pamokose prisiminėme Lietuvos istoriją, papročius, dainavome, klausėmės tiek tautiškos, tiek moderniosios muzikos.

Stebino eisena ir bėgikai

Pasveikinti Panevėžio su švente sumanėme eisena ir bėgimu iš mokyklos Aldonos į Klaipėdos gatvės korpusą.

Pasipuošę tautine atributika dviem triukšmingomis grupėmis – pėsčiųjų ir bėgikų – atkreipėme tiek pravažiuojančiųjų, tiek praeivių dėmesį.

„Ėjikus“ vedė mokyklos direktorius Tautvydas Anilionis, na, o bėgimui tradiciškai vadovavo kūno ir kultūros mokytojas Vytautas Žemėtis.

Pasiekusios Klaipėdos gatvės korpusą grupės susijungė ir jau dideliu būriu sugūžėjo į mokyklą. Daugelis prisidėjo prie gražios iniciatyvos ir iš šimto širdučių suklijavo Lietuvos Trispalvę.

Mažos vėliavėlės istorija

Aktų salėje įvyko minėjimas „Su gimtadieniu, Lietuva!“. Sugiedojome Tautišką giesmę, pasveikinome atvykusius svečius – Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų (PPPAR) prezidentą Sigitą Gailiūną, generalinį direktorių Visvaldą Matkevičių, Švč. Nekaltosios Mergelės Marijos seserų kongregacijos vyriausiąją sesę Jolitą Šarkaitę, bičiulius iš „Vilties“ ir Alfonso Lipniūno progimnazijų…

Direktorius T.Anilionis, į sceną užlipęs su kuklia ir miela Trispalve, papasakojo jos istoriją.

„Ją dar 1989 metais pasiuvo tuomet jauno mokytojo Tautvydo mokiniai. O viešumoje ši man labai brangi vėliava pirmąkart „pasirodė“ Latvijos pasienyje, pasitinkant Lietuvos atstovus iš Baltijos asamblėjos, vykusios Estijoje“, – pasakojo direktorius.

Būtent ten, Estijoje, trijų Baltijos tautų išsivaduojamųjų judėjimų – Estijos ir Latvijos Liaudies Frontų, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio – atstovai nutarė surengti bendrą solidarumo akciją Baltijos kelią: gyva žmonių grandine sujungti Vilnių, Rygą, Taliną, dar kartą pademonstruoti okupacinei sovietų valdžiai ir pasaulio tautoms apie vienybę ir ryžtą siekti laisvės bei nepriklausomybės.

„Ši Trispalvė vėliau pabuvojo visur – Baltijos kelyje, Sąjūdžio mitinguose, 1991 metų Sausio įvykiuose“, – vardijo mokyklos vadovas.

Pažadas iš prezidento – tortas

PPPAR prezidentas S.Gailiūnas linkėjo, kad vienybę rodytume ne tik giedodami himną įvairiose šventėse, bet ir sunkiais momentais, ką darėme Sausio 13-ąją, kartu stovėdami Baltijos kelyje.

„Taip, daug žmonių emigravo, bet, kad ir kur būtume, reikia nešti Trispalvę aukštai iškėlus, siunčiant žinią pasauliui apie Lietuvą, ir galų gale grįžti ir dirbti Tėvynėje“, – sakė S.Gailiūnas.

Pabrėždami verslo ir profesinių mokyklų bendradarbiavimo ypatingą reikšmę, PPPAR vadovai S.Gailiūnas ir V.Matkevičius įteikė mokyklos direktoriui atminimo dovaną.

Taip pat S.Gailiūnas pažadėjo didelį tortą renginyje visus linksminusiems jauniesiems šokėjams iš Vilties progimnazijos 3 b klasės ir Alfonso Lipniūno progimnazijos Dainavimo studijos „Angelaičiai“ dainorėliams.

Panevėžio miesto mero Ryčio Mykolo Račkausko sveikinimą perskaitė Margaritos mokyklos mokytoja ir miesto Tarybos narė Loreta Masiliūnienė.

Lietuvai – 100, mokyklai – 90

Sveikinimus išgirdome ir iš garbingos viešnios – Švč. Nekaltosios Mergelės Marijos seserų kongregacijos vyriausiosios sesės Jolitos Šarkaitės.

„Daugybė seserų savo pasiaukojamu darbu, atsidavimu šimtą metų kūrė ir tebekuria Lietuvą. Jūsų mokykla, pavadinta sesers Margaritos Rimkevičaitės vardu. Būtent jos iniciatyva 1927 metais ir buvo įkurta mergaičių amatų mokykla, tapusi dabartinės jūsų mokyklos pradžia“, – 90-ies metų istoriją priminė sesuo Jolita.

Atkurtos Lietuvos šimtmečiui visus metus ruošėsi daug Margaritos mokyklos mokinių, mokytojų. Visus metus mokykloje, mieste matėme įvairių projektų, kūrybos vaisių. Trečiadienio renginyje džiaugėmės lietuvių kalbos mokytojos Rasos Lazauskienės ir bibliotekininkės Jolitos Rutkauskaitės vadovaujamų mokinių parengta knyga „Mintys apie Lietuvą“. Istorijos mokytojas Vytautas Matulionis konsultavo mokines Rūtą Kalibataitę ir Gabiją Arcimavičiūtę. Merginos sukūrė filmą apie žmones, nenuilstančius kovotojus už Lietuvos nepriklausomybę.

www.margarita.lt