Gegužės 24 dieną mūsų mokykloje vyko renginys „Karys vienai dienai“. Džiugu, jog kariuomenės draugų ratas plečiasi. Kasmet kariuomenė tampa vis artimesnė, glaudžiau bendraujanti ir bendradarbiaujanti su visuomene. Sulaukėme karių ir mes.

Mokiniai susidomėję klausėsi kariuomenės kapeliono majoro Virginijaus Veilento pranešimo „Kodėl verta ginti tėvynę“. Juk žmonės, tarnaujantys ginkluotose pareigose, užtikrina mūsų laisvę ir taiką, lemia mūsų tautiškumą ir valstybingumą. Karių saugoma tėvynė yra didžiausia vertybė, nes čia visi kartu gyvename, sugyvename, padrąsindami vienas kitą. Karys – tai mūsų idealų, siekių angelas sargas.

Kapelionas priminė, jog merginos, kurių daug mokosi mūsų mokykloje, yra varomoji visuomenės jėga todėl, kad sugeba motyvuoti savo draugus ir pačios gali paimti ginklą į rankas. Pavyzdys – Izraelio merginos, pasiruošusios bet kada ginti savo tėvynę.

Majoras Evaldas Zelba supažindino su kariuomenės struktūra. Sužinojome, jog kariuomenę sudaro sausumos, karinės oro, karinės jūrų, specialiųjų operacijų pajėgos. Buvo pristatyti ir tarnybos būdai, mobilizacijos rūšys. Mokiniams buvo įdomu, kiek pinigų uždirba kariai.

Ypač įdomios buvo pratybos, vadovaujamos kapitono Gintaro Berdešiaus. Mokiniai buvo suskirstyti į penkias grupes. Kas gali būti įdomiau, ypač vaikinams, už galimybę susipažinti su karine technika, turima ginkluote, specialiąja įranga ir ekipuote. O svarbiausia – įlipti į šarvuotį, paimti kulkosvaidį ir sužinoti, kaip jaučiasi karys su ginklu rankose. Pasirodo, kad labai taiklios buvo ir merginos, šaudžiusios į paruoštus taikinius.

Kaip atpažinti topografinius ženklus, orientuotis žemėlapiuose, supažindino grandinis Kąstytis Jasiūnas ir vyresnysis eilinis Vygantas Girčys. Buvo įdomu pažymėti nurodyto objekto koordinates.

Užmegzti, palaikyti ryšį ir taikos, ir karo sąlygomis labai svarbu. To mokė seržantas Valdas Čepulis ir vyresnysis eilinis Vaidas Kerbelis. Tarp kitko, jis buvęs mūsų mokinys, mokyklą baigęs prieš 15metų. Didžiuojamės, kad jis tapo tikru vyru, puikiu kariu, tarnavusiu net Afganistane.

Labai naudingi buvo seržantės Gražinos Rinkevičienės pirmosios medicininės pagalbos mokymai. Jie tikrai pravers ir mūsų kasdienybėje.

Šis renginys mums suteikė puikių įspūdžių, įkvėpė pasitikėjimo savo kariuomene. Tikime, kad ne vienas mūsų mokyklos mokinys papildys garbingas karių gretas. Juk ne veltui ir Marijonas Mikutavičius dainuoja:

Tokie pikti daiktai – kulka ir šalmas.

Dažnai nenorim jų matyt, į kitą pusę žiūrim,

Bet žinant, jog pasauly – ne tik baltos spalvos,

Vis tiek ramiau žinot, kad mes juos turim…

Lietuvių kalbos mokytoja metodininkė Daiva Matiukaitė