Adventas – lot. kilmės žodis, reiškiantis atėjimą. Adventas prasideda ketvirtą sekmadienį prieš Kalėdas, o su juo prasideda ir nauji liturginiai metai. Šis laikas skirtas Jėzaus Kristaus atėjimo, tai yra, gimimo laukimui įprasminti.

Nuo IV amžiaus Bažnyčia kviečia įprasminti laukimą darant kuo daugiau gerų darbų. Adventas mums duotas tam, kad galėtume dar daug ką nuveikti tobulinant save, augant dvasia, sėjant aplink save džiaugsmą, gėrį, meilę ir grožį, paremtus tikruoju tikėjimu ir viltimi.

Daugelyje pasaulio šalių ruošimasis Kristaus atėjimui yra neatsiejamas nuo Advento vainiko pynimo. Vainiko simbolika turi prasmę: vainikas yra ratas, parodantis, jog Dievas neturi nei pradžios nei pabaigos. Vainiko viduje pritvirtintos 4 žvakės turi savo vardus: Pranašų, Betliejaus, Piemenėlių, Angelų. Žvakės yra dviejų spalvų: trys violetinės ir viena rožinė. Violetinė išreiškia atgailą ir atsivertimą į Dievą, rožinė – džiaugsmą dėl tuoj gimsiančio Jėzaus. Dėl to rožinė žvakė uždegama trečiąjį Advento sekmadienį, skirtą džiaugsmui. Kiekvieną Advento savaitę (sekmadienį), šeimai ar bendruomenei susirinkus prie vainiko, uždegama po vieną žvakę. Pirmąją žvakę uždega vyriausias šeimos ar bendruomenės narys.

Parengė 
metodininkė
Loreta Masiliūnienė